ATGAL / PLAČIAU...

Apie NAKTINIUS POEZIJOS SKAITYMUS tiems, kurie jų nesulaukė (vadinasi, beveik kiekvienam)

Kodėl naktį?

Nes naktimis mes tampame truputį kitokie. Nebereikia vaidinti šaunuolių. Galima nusiimti kaukes. Galima būti kaip būnasi. Galima susentimentalėti. Naktį romantiškiau matai, jautriau išgyveni, drąsiau elgiesi.
Kodėl TAIP ilgai reikia laukti? (Šiemet pradėjom 2tra...)

Laukti nereikia. Reikia išsimėgauti koncertu. Išsidūkti. Pavargti. Reikia būti tuo, kuris lieka PO koncerto, nes juk nėra kur skubėti, nes juk patinka žvaigždės, laužo švytėjimas ir poezija, ir dar taip nesinori pabaigos.

Kodėl ta tema?

Ta? Na visokia ten meilė... o kodėl ne? Žinoma, kad galima skaityti apie viską! Bet kažkodėl meilės eilėraščiai skaitosi geriausiai... nuo susižavėjimo ir aistros iki praradimo ir kančios. Ir, žinoma, erotinės kibirkštys žybčioja tamsoj taip teisingai...

Kas gi ten vyksta?

Galiu papasakoti, kaip buvo šiemet. Pastatėm kėdę priešais sceną. Apšvietimas už nugaros, tekstą matai, žiūrovų ne. O ir pats esi tik siluetas. Iš tavęs lieka tik balsas ir kiekvienas ištartas žodis pasklinda į beribę naktį .
Pradžioje skaito tie, kas pasiruošė. Paskui kas pasiruošė slapta (na, dėl visa ko įsimetė kokį tomelį ar savo užrašinę). Paskui tie, kas ima ir prisimena kokį posmą. Nes gera pabūti tuo kuriančiu, plevenančiu balsu.

Ką patiria klausytojas?

Jis išskrenda į kosmosą. Klaidžioja po praeitį ar ateitį, po paralelinius savo gyvenimus, jaučia virpuliukus, nostalgiją, jaudulį, melancholiją, viltį ar panyra į transą, kai yra tik dabar, ir kiekvienas atodūsis yra naujas tave pasiekiantis žodis...

Ką patiria skaitytojas?

Skaitytojas pakimba keistoje būsenoje. Jis turi paslaptį ir nori, bet kartu ir nenori jos atskleisti. Mikrofonas prie pat lūpų intymu, tarsi ta vienintelė ausis, kuria pasitikėtum, ir nors suvoki, kad tavo žodžiai pabyra į orą ir keliauja toli, gali apsimesti, kad niekas kitas tavęs neišgirs, o tik tas, kam tavo eilės skirtos.

Nerašyta taisyklė.

Apie tai, ką skaitėm ir išgirdom, kitą rytą nekalbam. Na gal tik pasakom, kad buvo... faina.
"Gal ir aš kitąmet pabandyčiau?", turbūt sukasi mintis. Gal pirma paklausyčiau kitų, o paskui ir pats? Juk net prisistatyti nebūtina. Ir pranešėjos ilsisi. Bandyk!
Nors kitąmet bus kažkaip truputį kitaip, patirtis bus neužmirštama.

RutaJuJūsų
Rūta Ju

Foto ir montažas: Sondra Simana


Paremkite renginį paspausdami ant reklamos:


Paskelbė: / Paskelbta: 2018 08 13