ATGAL / PLAČIAU...

Festivalio „Dpoezijos Šaltinis‘19“ apžvalga. Sondra Simana

Festivalis vyko rugpjūčio 2 – 4 dienomis Daugoduose (Raseinių rajone)

Kūrybos festivalis „Dpoezijos Šaltinis‘19“ praėjo, liko atmintyje skambantys lapės žingsniai, prasilenkiantys veidai, rugpjūčio šviesa. Norisi atsisukti ir pasižvalgyti, kas patiko, kas nelabai, paminėti kelis faktus.

Penktus metus festivalį organizuoja trys žmonės: Jonas Baltokas sudėlioja meninį, komunikacinį ir reklaminį turinį, Arminas Elijošius rūpinasi finansais, o Rosvaldas Kunickas, kurio sodyboje ir vyksta festivalis, yra pagrindinis šio renginio globėjas. Žinoma, drauge su jais dirba organizatorių komanda, kuri kiekvienais metais po festivalio pasipildo naujais veidais, ir visas būrys savanorių. 

Savanorystė yra kiekvieno festivalio kaip šimtakojo organizmo kojos. Šios kojoms šiais metais švelniai ir supratingai vadovavo Jonė Grigaitytė.

Svarbiausias festivalio tikslas yra kurti muziką ir ja dalintis. Irmos ir Povilo duetas, Dovilė Karpiūtė, Alvydas Stalaučinskis, Andrius Jokubauskas, Domilė Kirstukaitė – tai balsai, kurie pradėjo savo muzikinę karjerą Baltoko bardų susitikimuose ir dabar groja „dpoezijos Šaltinio“ pagrindinėje scenoje. O jei kas nepakliūva į penktadienio ir šeštadienio vakarines programas, ne bėda, sekmadienį nuo ryto yra laisvas mikrofonas, tad nuskriaustų nelieka.

Prasminga ir net šiek tiek iškilminga, kad šiemetinį festivalį pradėjo Aldona Stankutė, po ilgos pertraukos sugrįžusi į sceną: „Dainuojamosios poezijos pradininke savęs negaliu pavadinti, nes tuomet jau dainavo Kernagis, Babravičius. Aš pradėjau dainuoti 1974-75-aisiais. Nuo 1976-1978 dainavau kartu su Vytautu Babravičiumi, nuo 1979 grupėje „Deficitai“, tai pirmoji lietuviška country muzikos grupė. Galiu save pavadinti nepataisoma romantike.“ Jos dainų žodžiai paprasti, melodija nuoširdi. Klausais ir supranti, kas buvo ir kas tebėra dainuojamoji poezija, - tai pats žmogus, kuris moka save aprengti muzika ir pakviesti drauge išgerti skambančios arbatos.

Šiais metais festivalyje pasirodė daugiau kaip 20 atlikėjų, duetų ir grupių iš visos Lietuvos. 

Dalyvavo ryškūs sceniniai personažai, vokalistai tokių grupių kaip „Baltasis kiras“, „Arbata“, „Pinigautojai“. 

Tautvydas Paulius Augustinas („Baltasis kiras“)priminė aktorių, pabėgusį iš šiemetinės Venecijos lietuviškos bienalės paviljono. Man tai buvo vienas smagiausių pagal sukurtą atmosferą pasirodymų, - improvizuojantis, intelektualus, žaidžiantis asociacijomis ir kuriantis gyvą santykį su žiūrovu. Jis švelniai įsiūbavo publiką, pauzes tarp dainų užpildydamas „rimtais“ pasvarstymais, kaip lietuviai galėtų įsmeigti tautišką vėliavėlę Marse ir paieškoti, ką ten dar būtų galima uždrausti. Jo dainų žodžiai pabrėžtinai paprasti, prasmė slypi ne tekste, bet nutylėjime. Rafinuota Tautvydo dainavimo-kalbėjimo maniera deformuoja tikrovę iki lifte užstrigusio keleivio išgyvenimo, kuris įsivaizduoja skrendantis kosminiu orlaiviu ir yra laimingas kaip tropinis drugelis lankytojų centro palapinėje.      

 „Pinigautojai“ Gytis Šimelionis ir Donatas Želvys, spėju, jau ruošiasi į Marsą gabenti lietuvišką vėliavėlę, pinigaudami net tokiose sausose vietose kaip Daugodai. Tautinės klišės, socialiniai kazusai, saviironijos pašaipėlė yra jų pinigų uždirbimo variklis.  Jie vaidina scenas iš slaptojo „gargantua ir pantagriuelio“ gyvenimo ir šiuo metu yra pankrokiškiausia muzikinė grupė vakarų pakrantėje. 

Andriaus Zalieskos-Zalos (grupė „Arbata“) muzika sukviečia, drįsčiau sakyti, plačiausią publikos spektrą pagal amžių, jis patinka ir jauniems, ir pagyvenusiems. Kur glūdi Zalos magija? Jausmas, daug jausmo, dar daugiau jausmo ir vyriška laukinė jėga. Kiekviena Zalos daina skamba taip tarsi būtų su šaknimis raunama iš surambėjusios žemės, o ant išrautos vietos elegantiškai svyrančia ranka užbarstoma spindinčio vienaragio rago miltelių.

Apsibarstę Zalos vienaragio milteliais, visi klausėsi Agnės ir Giedriaus Arbačiauskų dueto. Jų atida eilėraščio turiniui, švari kaip purpurinė milžinų paunksmė muzikinė vibracija... Iš Giedriaus A. atliekamų dainų žodžių tai jau tikrai neišimsi, gali nesistengti, – kiekviena daina kaip katedra.

Justinas Žilinskasšiais metais savo pasirodymą pavadino „lyrika pro sukąstus dantis“, matyt, norėdamas pasakyti, kad lyrika gerai, bet kovinės energijos dainuojamajai poezijai irgi reikia. Jo ypatinga kovinė parengtis pasireiškė slemo varžytuvėse, kurias festivalyje trečius metus organizuoja Renata Karvelis,ir kurias šiais metais laimėjo kas? Taip, atspėjote, - Žilinskas. Už tai gavo juodą dėžę ant galvos, - šiltnamį savo augintinei erkei ausies spenelyje. 

Tačiau tikrą kovinį užtaisą ant scenos, anot Justino Žilinsko, susprogdino Lietuvos kariuomenės pulkininkas Valerijus Šerelis,pasiuntęs žinutę pačiam V. Putinui – “Vova, idi domoi”.

Kovinę poziciją atitiko ir jaunų atlikėjų poproko grupė „Medus“, ugningai užbaigusi šeštadienio koncertą stipriu vokaliniu ir instrumentiniu sprogimu, deginant festivalio žvėrį – šiaudinę lapę. Jų  muzika – medus ir čili , ir jūs jau lietuviškoje kariuomenėje ankstyvą rytą pasitinkate su šautuvu.  Noriu pasakyti, kad „Medaus“ muzika skatina heroizmą.  

Festivalis yra stiprus tuomet, kai jame skambantys balsai yra įvairūs, net tik čili, medus, vienaragis, vasarotojas venecijietis ir pinigų rinkėjai.

Nudžiugino Gabrielės Pukelytės su draugaispasirodymas. Gabrielė turi savitą pasaulio matymą ir ieško muzikinių būdų, kaip jį atskleisti. Šalia Irma ir Povilas, skaidrūs kaip pati skaidriausia dainuojamosios poezijos upė. Panašaus lyrinio intensyvumo atlikėja galėtų būti ir Domilė Kirstukaitė,neseniai pradėjusi groti scenoje, nes turi aistrą tobulėjimui, ir, kiek suprantu, ne tik muzikos srityje. 

Domilė nupiešė visų festivalio atlikėjų portretus, kuriuos kiekvienas gavo kaip atminimo dovanėlę. Gal tai ir nebuvo šedevrai piešimo prasme, bet Domilės susikaupimas, meilės kupinas žvilgsnis, kuriant šiuos portretus, festivalio atmosferą papildė šilta ir jaukia nuotaika.

Estradiškai lengvi Juozapas Liaugaudas ir Giedrė. Jiems fleita pritarė Alvydas Stalaučinskis, šiame festivalyje atlikęs „galiu tau padėti“ misiją, pagelbėjęs ir kitiems muzikantams. Beje, apsijungti dainai, yra labai geras festivalinis judesys. J. Žilinskui atlikti „Šienapjūtę“ padėjo Dovilė Karpiūtė,Tomas Dirgėla ir Mykolas Doliak (Ukraina). Zalai smuiku pritarė Paulius Vaičekauskas ("Medus"). Festivalis įgyja tikro festivalinio raugokai muzikantai „pasileidžia plaukus“ ir pradeda improvizuoti.

Kinematografiškos ir be galo lyriškos Vilija ir Radvilė. Pankas Gintarius į festivalį pasikvietė skaidraus balso fėją Aurėją, kurią netikėtai išgirdęs vienuose namuose, suprato, kad misija „galiu tau padėti“ yra neišvengiama. 

Gaila, negalėjo dalyvauti Emilija Statinaitė, kurios išskirtinį balsą visi prisimena iš praėjusių metų. Beje, nepasirodė ir Darius Žvirblis, jo pavardė kabojo penktadienio programoje. Nedalyvavusių siūlyčiau neminėti, - Justino Ž. patarimas. Bet jie labai svarbūs šiam festivaliui, todėl negaliu nutylėti.

Mindaugas Valiukas ir Valda Bičkutė-Valiukienė, pristatydami savo programą, pasiūlė nelaukti Kalėdų ir išsiburti tuoj pat. Ateina mergina ir ištraukia lapelį, kuriame yra eilėraščio arba dainos pavadinimas. „Klausykis ir išgirsi, kas tavęs laukia ateityje“, sako Valda. Skambėjo E. Karnauskaitės, R. Kmitos, G. Grajausko ir kitų poetų pranašauti pašaukti eilėraščiai. M. Valiuko dainos lyg dviejų draugų pasivaikščiojimas, spardant žvyro akmenukus iš po kojų. Jis yra realiai bardiškas atlikėjas, didelį dėmesį skiriantis žodžiui, ir jo skambesiui, kurį, nujaučiu, ilgai derina su savo vidinės pajautos dambreliu.   

Ekspresyviomis rokenrolų ir bliuzų dermėmis išsiskyrė Lukas Norkūnas, grojantis keturiose grupėseir kartais solo, kaip šiame festivalyje. Jis yra labai techniškas atlikėjas, apie Luką sako jo kolegos muzikantai.  

Andriejus Radčenkojau ne pirmus metus pasirodo festivalyje, improvizuodamas svingo ir lotynų Amerikos ritmais. Savo muziką Andriejus vadina „priedžiaziu arba džiazuojančia poezija“. O šiais metais jis prisidėjo prie festivalio fotografavimo, fiksuodamas savo bičiulių muzikantų veidus.     

Festivalyje visada laukiami Raseinių krašto bardai. Dariaus Leveckio sodrus balsas, pritariant gitaros virtuozui Ryčiui Germanavičiui, yra dainuojamosios poezijos klasika, kurios klausytis yra smagu, nes aptinki kažką labai stabilaus ir ištikimo. 

Giedrius Čiurinskas žiemą debiutavo Klaipėdoje „Ošo“ scenoje, o šiemet grojo festivalyje. „Man patiko, kad Giedriaus dainose yra užprogramuoti šlageriai. Jo dainos labai klasikinės struktūros ir dermių. Tas paprastumas yra dabar jau pakankamai retas“, sako Baltokas. 

Festivalio organizatoriai Jonas Baltokas ir „JieDu“( Vilija Gruodytė-Šeputienė, Ramūnas Šeputis) pristatė dainas iš savo naujausio muzikinio albumo „Spalvos“, o vaikams skirtoje programoje - muzikines kompozicijas iš albumo „Ar jau atvažiavom?“ Paklausiau Jono, kodėl jie groja drauge. „Mums būdinga muzikinė simbiozė muzikoje ir scenoje. Mūsų dainos atliekamos atskirai turi visiškai kitokį skambesį, energetiką, kartais net nuotaiką. Kartu mes sulimpame kaip trys puzliukai ir rezonuojame vienas kito kūrybą. Grojame kartu, nes mums sekasi tai daryti. Kaifuojame net nuo eilinio koncerto, paprasčiausios repeticijos.“ 

Atvykęs dalyvauti šeštadienio popietės skaitymuose rašytojas Liutauras Dėgesys bardus pavadino vaikais, – „jie gyvena kaip vaikai, dainuoja kaip vaikai“. Šiame jo pastebėjime gali būti ir kritikos, ir pagyrimo. Nes išlikti vaiku, reiškia būti savimi, o suaugusiam žmogui tai kartais „misija neįmanoma“. Bet užstrigti vaiko būklėje, kai matai tik save ir dainuoji tik apie save, tai jau irgi diagnozė. 

Į „poetinį fotelį“ Birutei Skaisgirienei pavyko sukviesti išskirtinių poetų būrį: Eleną Karnauskaitę, Jurgitą Jasponytę, Mindaugą Valiuką, Marių Buroką, Paulių Norvilą, Simoną Bernotą. Skaitymai buvo įdomūs, bet šiek tiek per ne lyg akademiški. Galėtų atsirasti daugiau improvizacinės formos, gal gi drauge su muzikantais, nepabijoti pačiam poetui išeiti iš savo įprastinio amplua. 

Auksine pasagaNaujas ir labai geras festivalio akcentas antrus metus yra svečiai iš užsienio. Pažintis su autentiškais muzikantais stipriai kilsteli festivalio lygį. Praėjusiais metais dalyvavo du autorinės muzikos kūrėjai ir atlikėjai iš Latvijos, šiais metais – duetas „Очеретяний кіт“ („Nendrių katinas“). Ukrainoje ši grupė yra populiari, daug koncertuoja. Jų ukrainietiškai atliekamos dainos, vienos apie eilinę kasdienybę, kitos apie karą ir emigraciją, melodijose suskamba etniniai huculų motyvai. Tai išties buvo šio festivalio stiprioji dalis, atitinkanti dainuojamosios poezijos žanrą.

Kadangi festivalio scena virė įvairove, garso operatoriai Paulius ir Dominykas darbo turėjo tiek, kad sekmadienio vidudienio koncerte vienas iš jų trumpam numigo, o kitas pabandė nufotografuoti savo kolegą įmigio minutėlę.

Festivalio organizatoriai siekia, kad jų renginys būtų ne tik koncertinė vieta, bet ir idėjų kalvė, pažintys, nauji projektai, improvizacija ir provokacija. Festivalis trunka tris dienas, nes kūrybiniams procesams įsibėgėti reikia laiko ir bendravimo formų įvairovės, tačiau visada iškyla klausimas, kaip sudėlioti veiklas, kokios jos turi būti, kad įvyktų kūrybinė komunikacija. 

Pavyzdžiui, šiemet festivalyje dalyvavo riteriai (klubas „Antikos karys“) su 30-35 kg amunicija kiekvienas. Įsivaizduokite: vyrai sėdi šarvo rūme ir antrą valandą laukia savo pasirodymo, o nakties erdvėje nenustoja virpėti Giedriaus Arbačiausko dainuojamas žodis. Pats vaizdas, kai nuo scenos sklinda tyriausia lyrika, o šalia rikiuojasi riteriai akmeniniais veidais, sukuria neįtikėtinai siurrealistinį vaizdą. 

Šiais metais, kaip ir praėjusiais į festivalio erdvę įsiliejo keli amatininkai, nuoširdžiai rodydami savo amatą, siūlydami įsigyti darbų ir medaus.  Vienas iš naujų, dar nematytų šiame krašte užsiėmimų, - tai klaipėdiečio fotografo Artūro Šeštoko įkurta fotografavimo studija, kurioje fotografija buvo gaminama ant stiklo plokštelės šlapios kolodijos būdu, kaip XIX amžiuje. Tokios netikėtos veiklos smagiai nuteikia, - ateini ir randi tai, ko net negalėtum įsivaizduoti XXI a. pradžioje, klestint skaitmeninei fotografijai.  

Dangumi kartais praskrisdavo malūnsparnis, ir taip sutapo, kad jis prariaumojo būtent tada, kai skambėjo pati jautriausia Irmos ir Povilo daina. Popietę vaikams buvo parodytas muzikinis spektaklis „Sveikinu tave su“. Smagu, nes mažylių su tėveliais buvo pilna salė. O Nacionalinis kraujo bankas savo palapinę pasistatė pačiame centre, kad būtų gėda praeinančiam neduoti kraujo. 

Žilinsko organizuojamas „Protmūšis“ negalėjo skųstis dėmesio stoka, susidarė penkios komandos ir būrys stebinčiųjų. Justinas sugeba netikėtu kampu pateikti klausimus dainuojamosios poezijos tema, panaudodamas fantastinės literatūros, kurią mėgsta ir pats rašo, principus. 1 turas buvo skirtas atpažinti instrumentus; 2 turas – dainų autorių ir atlikėjų anagramų šifravimas iš skambesio; 3 turas - bendrieji klausimai, panaudojant sąsajas su fantastikos knygų herojais. 

Ir iš viso to papildomo šurmulio susikuria antrinis festivalio sluoksnis. Ir būtent dėl šio antrinio turinio organizatoriai dar galėtų diskutuoti ir labiau gryninti kūrybos ir tiesiog malonaus ar naudingo buvimo formas.   

Kas šiais metais buvo netikėta, kad prie festivalio prisijungė tarptautinis meno simpoziumas „Mėlynas šuo“ (simpoziumo organizatorė dailininkė Jurgita Rancevienė). Simpoziumo meno veidai: Katerina Bilietina, Valentina Ivanova, Konstantinas Afanasijievas, Oksana Boiko, Vadimas Suvorovas, Zlata Šišman (Ukraina) ir Jurgita Rancevienė, Živilė Vaičiukynienė, Erika Petunovienė (Erica Ayte), Inga Lelevičiūtė Žemaitienė, skulptorius Haroldas Černius (Lietuva).

Vienuolika dailininkų savaitę tapė įvairiose Lietuvos vietose, o festivalio metu eksponavo savo darbus, bendravo ir stebėjo, kaip degė jų surišta šiaudinė lapė – šio festivalio simbolinis žvėris. Kitiems metams festivalis ieškos kito simbolinio žvėries, nes skulptūros sudeginimas buvo visai gera šeštadienio nakties kulminacija, perėjusi į naktinius poezijos skaitymus prie laužo, kuriuos vedė Rūta Jurkuvienė. Naktiniai skaitymai lėtai įsisiūbavo ir ilgai netilo. 

Kiekvienais metais festivalis gausesnis, kokybiškesnis, geriau sustyguotas, sukviečiantis daugiau savanorių. Atlikėjų atranka pagrindinėje scenoje griežtesnė. Ir pats festivalis po truputį tampa atpažįstamas kaip Daugodų kultūrinis reiškinys, kuris „širdį pakelia kvadratu, o paskui padalina iš sniego“ (žodžiai iš Alvydo Stalaučinskio eilėraščio, atsiprašau autoriaus dėl pakeistų galūnių).

Lapes nesimas

Festivalį šiais metais globojo ir rėmė: Lietuvos Kultūros taryba, Raseinių savivaldybė, UAB „Danspin“, Lietuvos garbės konsulas Stavangeryje Tor Alm, Šiaulių krašto bajorų draugija, UAB "Flinke Folk", UAB "Alvas & Ko", „Maisto bankas”, Audriaus Banionio Ūkis, dizaino studija „March / march.lt” Stanislava Jorudienė, Antanas Žemaitis, Vidmantas Laurynas, Reda Laurynaitė, Inga ir Valdas Stoškevičiai, Daiva Linauskaitė, Inga Lelevičiūtė, Vilmantė Pakštienė, Šarūnas Stumbrys, 3 oreiviai Stanislovas Keparutis, Darius Peckus ir Liudvikas Būzius.

Informaciniai partneriai: portalai „15 minučių / 15min.lt“, „Lietuvos rytas / lrytas.lt“, „Mėlynas Šuo / melynasuo.lt”;

67967045 10217355526433813 9103919203827580928 n

Apžvalgos autorė
Sondra Simana

 


Festivalio galerija (foto Sondra ):
(Daugiau festivalio fotografijų iš Dpoezijos Šaltinis '19 )

Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019Dpoezijos Saltinis 2019

 


Paremkite renginį paspausdami ant reklamos:


Paskelbė: / Paskelbta: 2019 08 16